STRATEGINIS SPORTO ŠAKOS PLĖTOJIMO PLANAS
2023 – 2027 m.

  

Patvirtino:

LPF prezidentas Gintaras Petrovas

2023 Vasario 14 d.

 

  

Vilnius

2023


 

VIZIJA

 

Lietuvos pulo federacijos vizija – būti pagrindine pulo sporto šaką propaguojančia, populiarinančia ir globojančia organizacija Lietuvoje, kuri nuoširdžiai ir visomis jėgomis padeda sportininkams tobulėti, siekti asmeninių tikslų, nacionalinių ir tarptautinių laimėjimų.

MISIJA

 

Lietuvos pulo federacijos misija – populiarinti pulo sporto šaką Lietuvoje, skatinant vaikus, jaunimą ir suaugusius, norinčius užsiimti šiuo sportu, tobulėti, taip praturtinant jų laisvalaikį bei ugdant talentingus sportininkus. Profesionaliai juos mokyti ir rengti, kad sėkmingai atstovautų Lietuvą tarptautiniuose sporto renginiuose.

Koordinuoti LPF veikloje dalyvaujančių žmonių veiksmus, bendradarbiauti su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovauti sporto šaką ir Lietuvos sportininkų interesus tarptautinėse organizacijose.

 

 

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

  • Puoselėti bendražmogiškas vertybes ir garbingos sportinės kovos idealus.
  • Laikytis antidopingo konvencijos nuostatų.
  • Sudaryti galimybes kiekvienam Lietuvos piliečiui užsiimti šiuo sportu.
  • Skatinti vientisą, nuoseklią, šiuolaikinėmis sporto mokslo žiniomis paremtą sportininkų meistriškumo ugdymo sistemą.
  • Ieškoti, treniruoti, nuolat motyvuoti ir išsaugoti talentingus pulą žaidžiančius vaikus ir jaunimą.
  • Ruošti Lietuvos nacionalinę pulo rinktinę ir deleguoti sportininkus į Pasaulio bei Europos čempionatus.
  • Organizuoti nacionalinius pulo čempionatus vyrų, moterų, jaunių, jaunučių, merginų, veteranų ir neįgaliųjų grupėse.
  • Užtikrinti nacionalinių pulo rinktinių tarptautinį konkurencingumą pasitelkiant profesionalių trenerių ir sporto psichologų pagalbą.
  • Skatinti sporto bazių plėtrą. Taip pat užtikrinti esamų sporto bazių kokybės standartus, kad jose galėtų būti rengiamos nacionalinio ir tarptautinio lygio varžybos.
  • Plėsti ir populiarinti pulą Lietuvoje visomis įmanomomis viešojo informavimo priemonėmis, pristatant šią sporto šaką visuomenei kaip auklėjimo, sveikatos stiprinimo, aktyvaus poilsio bei turiningo laisvalaikio priemonę. Kurti gerą LPF įvaizdį visuomenėje. Reguliariai viešinti informaciją apie LPF vykdomus sporto ir kitus renginius bei Lietuvos sportininkų pasiekimus.
  • Kelti pulo trenerių, sporto renginių organizatorių, sporto psichologų profesinę kompetenciją. Rengti varžybų teisėjus ir savanorius, rūpintis, kad jų kompetencija atitiktų ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius standartus.
  • Vystyti partneriškus ryšius su Lietuvoje veikiančiomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms aktuali pulo plėtra: Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD), miestų savivaldybėmis, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, aukštosiomis mokyklomis ir kt.), stiprinti tarptautinius ryšius ir bendradarbiavimą su Pasauline Pulo Asociacija (WPA) ir Europos Pulo Federacija (EPBF).
  • Efektyviai panaudoti LPF veiklai skiriamas biudžetines ir nebiudžetines lėšas. Ieškoti rėmėjų.

 

SITUACIJOS ANALIZĖ

 

LPF stiprybės

 

  • Idėjinis požiūris ir entuziazmas. LPF dirba dėl pulo ir žmonių, kurie myli pulą.
  • Tiksli ir aiški specializacija, leidžianti iki smulkmenų išnagrinėti veiklos specifiką bei poreikius. LPF koncentruojasi tik į vieną biliardo sporto šaką – pulą.
  • LPF komandoje dirba gera reputaciją ir ilgametę patirtį šioje srityje turintys žmonės.
  • Vykdomi reguliarūs LPF valdybos ir pulo entuziastų susitikimai, kurių metu keliamos įvairios aktualios problemos ir ieškoma efektyvių būdų jas spręsti.
  • Gera sportinių varžybų sistema. Kokybiškai organizuojami ir vedami nacionaliniai pulo čempionatai ir reitinginiai turnyrai.
  • Turimas pulo bendruomenės pripažinimas. Į LPF organizuojamus turnyrus nuolat susirenka geriausi Lietuvos pulo žaidėjai, dalyvių skaičius visuomet viršija kitų organizacijų ar asmenų rengiamų pulo renginių dalyvių skaičiaus vidurkį.
  • Licencijuoti teisėjai. LPF reguliariai organizuoja grupinius arba individualius kursus teisėjo licencijai įgyti. Visuose LPF organizuojamuose pulo renginiuose teisėjauja tik LPF licencijuoti teisėjai.
  • Stiprūs biliardo klubai. LPF vienija stipriausius ir daugiausia narių turinčius biliardo klubus Lietuvoje. LPF nario teisėmis priklausančių biliardo klubų tinklas nuolat plečiasi, o biliardo bendruomenė auga.
  • Jaunimo varžybų organizavimas. LPF yra vienintelė organizacija Lietuvoje organizuojanti pulo varžybas jaunimui.
  • Žinomumas už Lietuvos ribų. Dėl aktyvios LPF veiklos federacija yra žinoma įvairių kitų šalių biliardo organizacijų. Bendradarbiaudama su jomis, LPF domisi užsienio klubų veikla, treniruočių procesais, perima užsienio trenerių bei egzaminuotojų žinias, tobulina savo veiklą remdamasi tarptautine patirtimi.
  • Padidėjęs žiniasklaidos dėmesys pului. Aktyviai vystant LPF veiklą žiniasklaida yra informuojama apie svarbiausius LPF organizuojamus pulo įvykius. Lyginant su ankstesniais metais, žiniasklaidos dėmesys šiai sporto šakai gerokai išaugo.
  • Išaugęs aktyvaus laisvalaikio poreikis. LPF aktyvina kokybišką laisvalaikį įvairiose amžiaus grupėse, skatina vaikų ir jaunimo užimtumą. Pulas vienija vis daugiau įvairaus amžiaus asmenų nepriklausomai nuo jų socialinių skirtumų ar fizinių negalių.
  • Pulas – populiariausia biliardo šaka Lietuvoje. Pulas Lietuvoje stipriai lenkia kitas biliardo rūšis varžybų skaičiumi ir kokybe, inventoriaus kiekiu viešajame sektoriuje ir sportininkų meistriškumu.

LPF silpnybės

 

  • Santykinai mažas pulo entuziastų skaičius. Pulas kol kas atsilieka masiškumu nuo kitų panašaus pobudžio sporto šakų, tokių kaip boulingas ar smiginys.
  • Kvalifikuotų trenerių stoka lemia nepakankamai kokybišką sportininkų paruošimą.
  • Mažas finansavimas. Dėl mažo LPF finansavimo nėra galimybių organizuoti rimtus sporto renginius, viešinti ir reklamuoti federacijos veiklą, remti sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose ir kt.
  • Visuomenė nevertina pulo kaip sporto šakos. Visuomenėje egzistuoja įsitikimas, kad pulas tėra laivalaikio praleidimo būdas, pramoga, bet ne profesionalus sportas.
  • Sportininkų motyvacijos stoka. Sportininkai dažnai nenori arba nemato prasmės sistemingai treniruotis ir siekti rezultatų. Iš dalies tam įtaką daro finansinių galimybių nebuvimas išvykti varžytis už Lietuvos ribų.
  • Nepakankamas pulo inverntoriaus kiekis rajonuose. Dėl pulo įrangos stokos sudėtinga suorganizuoti aukštesnio lygio varžybas mažesniuose Lietuvos miestuose. Pagrindiniai renginiai vyksta Kaune.
  • Itin silpnos pulo pozicijos tarp moterų ir merginų. Mažas moterų sportininkių skaičius neužtikrina tinkamos konkurencijos varžybų metu.
  • Trūksta biliardo klubų orientacijos į pulo sporto šakos vystimą. Kai kurie biliardo klubai yra suinteresuoti tik savo verslu ir nėra linkę investuoti į sportininkų meistriškumo kėlimą.
  • Nėra fiksuotai apmokamo etato už rūpinimąsi einamaisiais LPF reikalais. LPF veikla reikalauja nemažai laiko ir pastangų, tačiau kol kas yra tik savanoriška, todėl tik nedaugelis šio sporto entuziastų yra pasiryžę skirti tam savo laisvalaikį.

LPF galimybės

 

  • Įkurti pulo mokyklas biliardo klubuose, kuriose dirbtų kvalifikuoti treneriai.
  • Organizuoti reguliarius pulo trenerių kvalifikacijos kėlimo kursus.
  • Pritraukti į sportą daugiau vaikų ir jaunimo vykdant infomacijos sklaidą mokyklose, universitetuose, kolegijose ir kitose švietimo įstaigose.
  • Sukurti alternatyvias varžybų platformas vaikams, jaunimui, mėgėjams (neprofesionalams) ir įmonių lygoms.
  • Reklamuoti ir populiarinti pulą įvairiais komunikaciniais kanalais, visuomenės informavimo priemonėmis ir pan.
  • Didinti sportininkų motyvaciją treniruotis, iškeliant jiems aiškiai apibrėžtus tikslus, kviečiant geriausius iš jų į nacionalinės rinktinės stovyklą, padedant išvažiuoti į tarptautinius turnyrus.
  • Remti perspektyviausių sportininkų dalyvavimą tarptautiniuose turnyruose, čempionatuose.
  • Standartizuoti biliardo klubams keliamus minimalius reikalavimus varžyboms rengti bei įtraukti mažesnių Lietuvos miestų biliardo klubų kandidatūras sporto renginiams organizuoti. Taip paskatinti jų tarpusavio konkurenciją ir kelti renginių kokybę bei gerinti pulo inventoriaus priežiūrą.
  • Ieškoti rėmėjų privačiame sektoriuje, gerinti LPF finansinę būklę ir taip užtikriniti stabilią federacijos veiklą bei jos tęstinumą.
  • Sukurti atskirą varžybų platformą žemesnio lygio sportininkams, kurie nedalyvauja nacionaliniuose čempionatuose ir reitinginėse pulo varžybose.

 

LPF grėsmės

 

  • LPF tarybos narių entuziazmo mažėjimas ir motyvacijos praradimas.
  • Dabar greit populiarėjantys kiti, „madingesni“ jaunimo laisvalaikio užimtumo būdai (kompiuteriniai žaidimai, snieglenčių sportas, jėgos aitvarai ir kt.) gali dar labiau susilpninti pulo pozicijas.
  • Augantys emigracijos mastai toliau mažins vartotojų skaičių.
  • Rizika dėl nesustabdomo esamų sportininkų motyvacijos mažėjimo.

 

Išvados

 

  1. Pulo sporto šakos istorija Lietuvoje siekia vos dvidešint metų. Tai santykinai jauna, Lietuvoje dar tik pradedanti vystytis biliardo sporto šaka.
  2. Neturint gilių tradicijų Lietuvoje, ir dėl labai didelio konkurencingumo tarptautinėje arenoje, kas europos pirmenybių prizines vietas padaro nepasiekiamu tikslu, pului sunku lygiaverčiai konkuruoti su kitomis olimpinėmis sporto šakomis dėl valstybės finansavimo.
  3. Susiduriama su „uždaro rato“ sindromu: dėl mažo LPF biudžeto federacija negali užtikrinti pastovaus profesionalių Lietuvos sportininkų finansavimo įvairiose tarptautinėse varžybose. Apriboti vien nacionalinio lygio varžybomis sportininkai nustoja tobulėti ir nėra pajėgūs pasiekti aukštų rezultatų tarptautinėje arenoje. Be aukštų Lietuvos sportininkų pasiekimų tarptautinėse varžybose LPF netenka itin svaraus argumento ieškodama finansinės paramos privačiame ir valstybės sektoriuose.
  4. Labai mažas sportuojančių vaikų ir jaunuolių skaičius trukdo atrasti naujus talentus, tačiau tai taip pat yra ir pagrindinė, dar neišnaudota niša populiarinti pulą ir skatinti jį žaisti kuo daugiau jaunų žmonių.
  5. LPF komanda šiuo metu dirba savanoriškai, vedina idėjų, entuziazmo ir asmeninių principų. Tikėtina, jog ilgainiui savanoriškos veiklos motyvacija mažės ir poreikis steigti apmokamus etatus stipriai išaugs. LPF turėtų tai įvertinti ir numatyti ateities planuose.
  6. Viena iš prioritetinių LPF užduočių turėtų išlikti pulo žinomumo didinimas, šios sporto šakos populiarinimas ir informacijos apie LPF veiklą bei organizuojamus renginius sklaida įvairiais komunikaciniais kanalais. Tikėtina, jog žiniasklaidos dėmesį padidinti turėtų Lietuvos atstovų dalyvavimas Europos bei pasaulio pirmenybėse.
  7. LPF narių skaičius yra labai mažas, darbų pasidalijimas tarp narių nėra efektyvus. Reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas naujų narių pritraukimui, aiškiai identifikuoti prioritetines LPF veiklos sritis, efektyviau planuoti ir pasidalinti darbus.
  8. Norint toliau didinti renginių skaičių būtina optimizuoti esamas varžybas, o naujas varžybų platformas (vaikų, jaunių, neįgaliųjų ir kt.) organizuoti lygiagrečiai su esamomis. Varžybų pasiruošimo ir vedimo standartizacija padėtų organizuoti daugiau sportinių renginių vienu metu skirtingose Lietuvos vietose.

PAGRINDINĖS STRATEGINĖS KRYPTYS

 

Jaunimo ugdymas

 

Šiuo metu pagrindinis LPF tikslas yra pritaukti daugiau jaunimo į šį sportą ir išauginti naują talentingų sportininkų kartą, kurie norėtų ir galėtų treniruotis pagal naujausias treniruočių sistemas ir kurie ateityje galėtų demonstruoti gerus rezultatus Europos ir pasaulio čempionatuose.

Kasmet LPF organizuoja apie penkiolika varžybų, kuriose nėra amžiaus cenzo, ir tik keletą varžybų skirtų specialiai jaunimui. Tokia situacija neleidžia jauniems sportininkams tobulėti, nes jiems nėra sudaromos palankios sąlygos meistriškumo kėlimui, jie nėra pakankamai motyvuojami gerinti savo rezultatus. Tikėtina, jog jaunimo varžybų skaičiaus padidinimas paskatintų jaunimą aktyviau sportuoti ir, bėgant laikui, talentingi jaunuoliai nuolat papildytų suaugusių sportininkų gretas.

Būtina motyvuoti LPF narius (biliardo klubus) rengti mokymus ir treniruotes jaunimui, organizuoti vaikų užsiėmimus. LPF savo ruožtu stengsis užtikrinti pulo trenerių mokymus ir specialų mokymų inventorių jaunimui.

Taip pat būtų naudinga užmegzti dialogą su įvairiomis švietimo įstaigomis ir bandyti jas sudominti bendrais projektais.

 

Palankesnių sąlygų sudarymas aukštą meistriškumą turintiems sportininkams

 

Sudaryti palankias sąlygas sportuoti aukštą meistriškumą turintiems pulo žaidėjams yra viena iš pagrindinių LPF strateginių krypčių. Tačiau tam reikalingas papildomas finansavimas.

Altrenatyvių varžybų platformų sukūrimas

 

Be įprastų reitinginių ir Baltijos pulo lygos varžybų, kartą metuose taip pat yra organizuojamas pulo mėgėjų čempionatas, tačiau nors jo dalyvių skaičius visuomet būna nemažas, šis čempionatas neturi tęstinumo, jo dalyviams nėra skaičiuojami reitingo taškai ir pan. Planuojama ateityje organizuoti bent po tris mėgėjams skirtų varžybų etapus kasmet, o paskutinio etapo metu išaiškinti ir apdovanoti stipriausią mėgėjų lygos žaidėją.

Nors šiandien ir yra organizuojamos neįgaliųjų pulo varžybos įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau daugelis jų vyksta pačių neįgaliųjų iniciatyva ir jėgomis. Planuojama šią sportininkų grupę įtraukti į LPF veiklą, nuo 2015 metų reguliariai organizuoti neįgaliųjų pulo čempionatus.

 

Didinti informacijos apie pulą sklaidą ir šios biliardo sporto šakos simbolinį kapitalą

 

Iki 2025 metų LPF užsibrėžė tikslą pasikviesti kurį nors nacionalinį televizijos kanalą į nacionalinio lygio varžybas ir sukurti reportažą apie pulą (pulo istorija, plėtra Lietuvoje, renginiai, bendruomenė, treniravimosi galimybės ir pan.). Reportaže taip pat pateikti interviu su stipriausiais Lietuvos sportininkais ir pulo entuziastais, prisidėjusiais prie šios sporto šakos populiarinimo, aptarti profesionalių treniruočių sistemas, paminėti lietuvių pasiekimus, duoti patarimų pradedantiesiems žaidėjams, suteikti informacijos susidomėjusiems šiuo sportu, kur jie gali kreiptis norėdami pradėti žaisti, treniruotis ir tobulėti.

Taip pat planuojama sukurti reklaminius bukletus. Juose būtų informacija apie LPF, jos veiklą, organizuojamus renginius, pulo mokyklas, treniruočių stovyklas. Greta galima būtų įdėti keletą pulo pradmenų pamokėlių ir pratimų, nurodyti dažniausiai pasitaikančias klaidas interpretuojant žaidimų taisykles. Kontaktuose būtų nurodyti asmenys, į kuriuos galima kreiptis susidomėjus pulu ir norint rimčiau užsiimti šiuo sportu.

 

Tolimesnės ateities tikslai

 

Masiškumo skatinimas

 

Po dešimties metų Lietuvoje norėtųsi matyti ištobulintas ir sėkmingai veikiančias sportininkų, trenerių ir teisėjų rengimo sistemas. Tam visų pirma reikia visomis įmanomomis priemonėmis didinti pulo entuziastų bei užsiimančiųjų šiuo sportu žmonių skaičių.

Bus siekiama, kad kiekviename biliardo klube dirbtų bent po vieną trenerį, kuris vestų pulo pamokas, mokytų entuziastus ir ruoštų įvairių amžiaus grupių sportininkus.

Pului populiarinti ir jo masiškumui skatinti taip pat planuojama pasitelkti įvairius komunikacinius kanalus, kurių pagalba būtų skleidžiama informacija apie galimybes užsiimti šiuo sportu įvairiuose Lietuvos miestuose ir apie biliardo klubus, kuriuose vyksta pulo pamokos bei treniruotės. Labai svarbu platinti trenerių kontaktus, kad besidomintys pulu ir norintys treniruotis žmonės galėtų gauti visą informaciją apie užsiėmimų vietą ir laiką, treniruočių specifiką, pamokų kainas ir pan.

 

Trenerių ir teisėjų profesionalumo kėlimas

 

Vienas iš prioritetinių LPF ateities planų – trenerių, teisėjų ir sporto specialistų kvalifikacijos kėlimas. Planuojama kasmet suorganizuoti 1-2 kvalifikacijos kėlimo seminarus, kuriuose būtų supažindinama su pulo naujienomis iš viso pasaulio, pažangiomis treniruočių sistemomis, geromis tarptautinėmis praktikomis. Sėkmingiausiems pulo treneriams ir teisėjams bus stengiamasi sudaryti sąlygas dalyvauti tarptautiniuose EPBF organizuojamose seminaruose, po kurių jie gautų EPBF pripažintus trenerių arba teisėjų sertifikatus.

 

Tarptautinių renginių organizavimas Lietuvoje

 

Iki 2025 metų Lietuvoje planuojama suorganizuoti jaunimo ir veteranų Europos pulo čempionatą, o esant galimybėms – ir kitų amžiaus grupių. Toks svarbus renginys padidintų pulo žinomumą, paskatintų jo pripažinimą visuomenėje ir pagerintų LPF ir visos Lietuvos įvaizdį ne tik šalies viduje, bet ir tarp tarptautinių organizacijų.

 

Veiklos finansavimo didinimas

 

Šiuo metu lėšos LPF veiklai yra gaunamos tiesiogiai iš nario mokesčių ir sportinių licenzijų. Ateityje tikimasi gauti lėšų iš valstybės biudžeto, miestų sporto skyrių bei rėmėjų. Ateityje, stengiantis dar efektyviau panaudoti šias lėšas, veiklą būtų galima vystyti nuosekliau ir kokybiškiau.

Stiprėjanti konkurencinė kova tarptautiniu mastu didina profesionalių sportininkų meistriškumo kėlimo kaštus. Didžiąją dalį sportui skirto valstybės biudžeto pasidalina populiariosios sporto šakos (krepšinis, futbolas, lengvoji atletika ir kt.). Norint pasiekti gerų rezultatų tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste, būtinas finansavimas reguliariam pulo inventoriaus atnaujinimui, sportininkų delegavimui į meistriškumo kėlimo stovyklas bei tarptautines varžybas. LPF dės visas pastangas, kad užtikrintų stabilų federacijos finansavimą per paramos fondus, privačius rėmėjus ir kitus alternatyvius finansavimo šaltinius.

 

 

Lietuvos pulo federacijos priemonių planas  2023-2027

 

Trumpalaikė veiklos programa sudaryta atsižvelgiant į pagrindinius strateginius tiklus iškeltus ilgalaikiame sporto šakos vystymo strateginiame plane.

Nacionalinės rinktinės atstovavimas suaugusių Europos čempionate

 

  • Iki 2023 kovo 1 dienos patvirtinti nacionalinės rinktinės trenerį.
  • Iki 2023 kovo 1 dienos patvirtinti nacionalinių rinktinių kandidatus.
  • 2023 metų pradžioje (vasario-kovo mėnesį) suorganizuoti PAT2 testo laikymą nacionalinių rinktinių kandidatams, kurio metu būtų galima išgryninti, ką rinktinės nariai turėtų treniruoti labiausiai.
  • Iki 2023 kovo 1 dienos atrinkti geriausiai pasiruošusius sportininkus 2023 birželio mėnesį vyksiančiam Europos suaugusiųjų čempionatui.
  • Iki 2023 liepos 1 dienos gauti nacionalinės rinktinės trenerio ataskaitą ir išvadas apie pasiekimus Europos suaugusiųjų čempionate.
  • Padaryti reikiamas išvadas ir pradėti ruoštis 2024metų sezonui.
  • 2023 metais numatyta deleguoti du sportininkus vyrų grupėje. 2024 metais tris sportininkus tam kad būtų galima atstovauti Lietuvą komandinėse varžybose.

 

Nacionalinės jaunių ir jaunučių rinktinės atstovavimas Europos čempionate

 

  • Iki 2023 kovo 1 dienos patvirtinti nacionalinės rinktinės trenerį.
  • Iki 2023 kovo 1 dienos patvirtinti nacionalinių rinktinių kandidatus.
  • 2023 kovo-balandžio mėnesį pravesti 3-4 dienų stovyklą jaunučių ir jaunių nacionalinių riktinių kandidatams, kurios metu būtų sudarytos individualios treniruočių programos.
  • Atrinkti geriausiai pasiruošusius sportininkus, kurie atstovautų Lietuvą 2023 rugpjūčio mėnesį vysiančiam Europos jaunių ir jaunučių čempionate.

Jaunimo ugdymas

 

2023-2027 metų pagrindinis tikslas yra pritraukti kuo daugiau vaikų į pulo bendruomenę. Šiuo tikslu norima auginti ir formuoti naują talentingų sportininkų kartą, nes paprastai patinkančias laisvalaikio praleidimo formas, kurios ilgainiui tampa hobiais, vaikai pasirenka būdami 8-12 metų.

Pradedant 2023 metais organizuoti daugiau jaunių, jaunučių ir mergaičių varžybų. Tam kad būtų galima įgyvendinti šį tikslą būtina:

  • Įvesti amžiaus apribojimą suaugusių varžybose, o būtent neleisti jaunesniems nei 14 metų sportininkams dalyvauti suaugusių varžybose be specialaus LPF sutikimo.
  • Jaunių, jaunučių ir merginų varžybas organizuoti tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip ir suaugusių varžybas. Tai padėtų jauniesiems sportininkams semtis patirties iš labiau patyrusių sportininkų.
  • 2023-2027 metais visiems LPF nariams (biliardo klubams) iškelti strateginę užduotį – pulo mokykla vaikams.
  • 2023 metais pravesti bent po keturias varžybas visose amžiaus grupėse.
  • 2024 metais varžybų skaičių padidinti iki penkių per metus.
  • 2023-2027 metais suorganizuoti Lietuvos moksleivių čempionatą, kuriame dalyvautų bent po vieną komandą iš įvairiausių Lietuvos miestų.

 

Specialistų (pulo trenerių, teisėjų, PAT instruktorių) ruoša

 

  • 2023 metais suorganizuoti pulo trenerių atestavimo seminarą, kurį pravestų specialistas iš užsienio. Jau esamiems treneriams iškelti uždavinį pakelti kvalifikaciją, o naujokams - gauti žemiausią trenerio kategoriją.
  • 2024 metais suorganizuoti pulo teisėjų atestavimo seminarą, kurį pravestų specialistas iš užsienio. Jau esamiems treneriams iškelti uždavinį pakelti kvalifikaciją, o naujokams - gauti žemiausią trenerio kategoriją.
  • 2025 metais išsiųsti du geriausius teisėjus stažuotei į užsienį (pageidautina EPBF organizuojamą seminarą teisėjams).
  • 2023-2027 laikotarpyje nuolat organizuoti teisėjų tobulinimosi seminarus Lietuvoje, kuriuos vestų tarptautinę teisejavimo patirtį turintys specialistai.
  • Iki 2024 metų turėti bent dešimt nuolat praktikuojančių pulo trenerių

 

Veiklos finansavimo didinimas

 

Pasitelkinat visas įmanomas priemones per ateinančius keturis metus reikia išlaikyti ir padidinti LPF metinį biudžetą apie 15 000 - 20 000 eurų per metus.