Sveiki, pristatau naują mūsų svetainės skiltį – BLOGAS. Nors šis įrašas pirmas, jis nebus labai pozityvus, tačiau aš norėčiau pateikti Jums visą tiesą apie situaciją Lietuvos pule, o išvadas padarykite patys. Taigi pradėsiu apie situaciją, įvykius…kurių pasekoje visa Lietuvos biliardo visuomenė šiandien yra…:
2008 metais, kai aš buvau Lietuvos Bilirado Federacijos pulo sekcijos vadovu, pasitaręs su Tomu Brikmaniu, įkūriau LBF pulo sekciją, kurioje subūriau komandą iš jaunų ir entuziastingų žmonių. Prie mūsų prisidėjo Tomas Safonovas ir Audrius Berulis.
Išsikėlėme sau tikslus ir pradėjom dirbti. Iš pradžių atlikome žaidėjų apklausą, po to išanalizavę gautus rezultatus išsikėlėm sau strateginius tikslus ir darbas prasidėjo. Neužilgo gimė didysis mūsų projektas – pulo varžybų reglamentas. Šis projektas, iš mūsų komandos, atėmė daugiausiai asmeninio laiko. Po kurio laiko, prie mūsų komandos įsikūrė moterų iniciatyvinė grupė, kuri pradėjo populiarinti biliardą tarp merginų. Ši grupė įkūrė Lietuvos Moterų Biliardo Lygą (toliau LMBL) – visiškai nepriklausomą organizaciją, kuri rūpinsis moterų biliardo populiarinimu Lietuvoje. Mes labai džiaugėmės šia nauja iniciatyva ir galvojome, kad tai stiprus žingsnis į priekį. Taip mūsų, komandoje, atsirado LMBL atstovė ir pilnateisė komandos narė Jovita Juotpalytė.
Dirbdami LBF pulo sekcijoje, supratome, kad mūsų iniciatyvumas ir entuziazmas gali pagelbėti visai Lietuvos biliardo federacijai, išvesti organizaciją iš esančio sąstingio. Mes tikėjome, kad galime restruktūrizuoti ir sutvarkyti šią organizaciją. Savo idėjas ir planus išsakėme federacijos visuotiniame metiniame rinkiminiame susirinkime, kurio metu buvo renkamas naujas LBF prezidentas. Susirinkime nebuvome išgirsti ir antrai kadencijai gan įdomiomis aplinkybėmis buvo perrinktas tuometinis LBF prezidentas Geistys Mickus.
Po nesėkmingo bandymo padėti LBF pasikeisti, jautėmės atstumti ir nesuprasti, tačiau čia pat atsirado noras įsteigti oficialią Pulo federaciją, organizaciją, kuri neturėtų įstatymiškai pasenusių įstatų, areštuotos sąskaitos (kaip kad daug metų turėjo Lietuvos biliardo federacija) ir blogos istorijos. Mes norėjome naujo kūrinio, kuris jungtų žmones, norinčius kurti ir vystyti pulą. Mūsų komandos nariais turėjo tapti asmenys, kurie be jokio atlygio dirbtų vardan idėjos ir sporto gerovės. Taip ir atsirado Lietuvos Pulo Federacija (toliau LPF) su daugiausiai per visą Lietuvos pulo istoriją nusipelniusiu žmogumi priešakyje – dabartiniu LPF prezidentu Tomu Brikmaniu.
Truputis istorijos apie LPF prezidentą Tomą Brikmanį: pradėsiu nuo senų laikų, kai pulas Lietuvoje tik pradėjo populiarėti, nuo tų laikų, kai dar nebuvo Lietuvos pulo reitingo, nebuvo tiek daug varžybų, nebuvo net oficialių taisyklių ir panašių dalykų, kurie šiandien mums yra įprasti. Atlikti šiuos darbus ėmėsi Tomas Brikmanis, kuris aukodamas savo asmeninį laiką sukūrė reitingų sistemą ir visą laiką skaičiavo ir toliau skaičiuoja visos Lietuvos pulo reitingus. Jis organizavo reitingines varžybas ir čempionatus, sukūrė varžybų pravedimo kompiuterinę programą, kuria ir šiandien varžybų metu naudojasi varžybų organizatoriai.
Tomas Brikmanis sugebėjo padaryti šiais laikais neįssivaizduojamą dalyką, tai „Euroturą” Lietuvoje (po Europos čempionato tai yra antros pagal svarbą pulo varžybos Europoje), į kurias suvažiavo visas Europos pulo žaidėjų elitas. Lietuva pirmą kartą galėjo pamatyti tokias biliardo žvaigždes kaip Ralf Souquet, Oliver Ortmann, Marcus Chamat, Thomas Engert, Tom Storm, Alex Lely ir kitus. Būtent Tomo Brikmanio iniciatyvos dėka 2003 m. Viniuje įvyko didžiausios rytų Europos pulo varžybos „Best of East”.
2004 m. Tomas Brikmanis suorganizavo pirmus biliardo trenerių mokymus Lietuvoje ir pasikvietė tuo metu pasaulio biliardo sporto šakų konfederacijos (ang. WCBS) prezidentą, vieną geriausių pulo trenerių pasaulyje Jorgen’ą Sandman’ą.
Naujai įsteigtą LPF iš karto pripažino visa pulo bendruomenė ir sveikino, kad ši iniciatyva įvyko. Pirmas LPF organizuotas renginys buvo žaidėjų vasaros stovykla, kurią pravedė jau anksčiau minėtas Jorgen’as Sandman’as. Visi treniruočių stovykloje dalyvavę žaidėjai liko patenkinti šiuo renginiu. LPF toliau tęsia pulo varžybų organizavimą, jas tobulina įvesdama naujoves, tokias kaip teisėjai ir pan.
Kaip nebūtų keista šiais laikais, bet taip jau yra, šie žmonės nori dirbti kitų žmonių labui, be jokio atlygio. Štai tokia mūsų pulo federacijos komanda. Beje, neseniai prie mūsų prisijungė Vilija Žukaitytė.
Viename iš LPF posėdžių visi tarybos nariai nutarė bendradarbiauti su LBF ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kuri pagal mūsų planą būtų buvusi paviešinta. Su šiuo pasiūlymu ir kreipėmės į LBF prezidentą Geistį Mickų. Tarpusavio bendradarbiavimo sutartis apibrėžtų mūsų dviejų federacijų bendradarbiavimą, kuriant varžybų tvarkaraštį, dalinantis reikiama informacija bei naujais rezultatais.
Tokia sutartis būtų leidusi pabrėžti, kad šios dvi organizacijos nėra konkurentės, o viena kitą papildančios dalys, siekiančios panašių tikslų. Mūsų siūlomas bendradarbiavimo modelis yra labai panašus į bendradarbiavimą tarp LPF ir LMBL. Pamenate, anksčiau aš jau rašiau, kaip mes džiaugiamės, kad atsirado LMBL ir kad pagaliau yra rodoma iniciatyva iš merginų pusės.
Tokie ir turėtų būti santykiai tarp LPF ir LBF. Tačiau LBF prezidentui Geisčiui Mickui taip neatrodė, nors mes pirmieji kreipėmės į jį. Vėliau aš asmeniškai kreipiausi į kitus LBF vykdomojo komiteto narius: LBF piramidės sekcijos vadovą Genadijų Lopatčenka ir snukerio sekcijos vadovą Sergejų Niakšu su pasiūlymu dėl bendradarbiavimo, atsakymo nebuvo. Po savaitės mus pasiekė LBF sprendimas daryti tokias pačias varžybas kaip ir daro pulo federacija, ir kad LBF ieško pulo sekcijos vadovo, nes pulo sekcija išėjo.
Jokio bendradarbiavimo, jokio dialogo. LBF vadovybė su organizacija pasielgė kaip su savo asmenine įmone, pamiršdami žmonių interesus ir pamiršdami kam skirtos federacijos – populiarinti sportą, kurį jos atstovauja, o šis sprendimas toli gražu nepadės populiarinti pulo. LBF prezidentas Geistys Mickus iniciavo šį veiksmą ir pats nusprendė, neatsiklausęs pulo žaidėjų, leisdamas nuspręsti snukerio ir piramidės sekcijų vadovams, kurie nežino pulo žaidėjų norų, nes jie buna tik snukerio ir piramides varžybose ir realios situacijos nemato.
Dėl tokios susidariusios situacijos norisi surengti pulo žaidėjų referendumą. Aš neabejoju, kad pulo žaidėjai nenorėtų šios susidarusios situacijos ir palaikytų žmones, kurie dirba LPF, nes jie mato, kas visais pulo gyvavimo metais jais rūpinasi ir dirba.
Ką mes dabar turime: LPF lapkričio 13 dieną organizuoja Lietuvos pool-9 čempionatą Laisvalaikio ir pramogų centre „Undinė”, o LBF taip pat organizuoja Lietuvos pool-9 čempionatą LBF prezidento vadovaujamame biliardo klube „Fuksas”. Į LPF organizuojamą čempionatą suvažiuos žaidėjai, kurie dalyvavo visuose pulo ferderacijos turnyruose. Savo dalyvavymą LPF varžybose jau patvirtino dauguma pulo meistrų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių ir visi tik rankomis skėsčioja ir sako „Ką sau leidžia LBF prezidentas Geistys Mickus?”
Štai kokia tikra ir nei kiek neperdėta situacija šiandien mes turime Lietuvoje su pulu. Kaip ir bebūtų skaudu žiūrėti į šią situaciją, bet mes ją turime, tik klausimas vardan ko, vardan ko taip yra daroma. Juk šita konkurencija tarp federacijų tik įves neaiškumus ir tikrai nepuoš pulo sporto šakos. Ar tikrai negalimas bendradarbiavimas tarp LPF ir LBF, kaip LPF bendradarbiauja su LMBL?
Kviečiu į diskusiją LPF facebook puslapyje.
http://www.facebook.com/LietuvosPuloFederacija